Naujienos

Visas Pirmos lygos naujienų archyvas
Jaunasis Kauno klubo senbuvis: mūsų komanda – greičiausiai progresuojanti

Jaunasis Kauno klubo senbuvis: mūsų komanda – greičiausiai progresuojanti

rugsėjo 30

Kauno „Hegelmann Litauen“ komandoje netrūksta patyrusių žaidėjų, kurie rungtyniavo ir Lietuvos vyrų, jaunimo rinktinėse.

Tačiau yra ir jaunų žaidėjų, kurie kelią futbole skinasi po truputį – nuo žemyn į viršų.

20-metis Ugnius Lekečinskas atstovauja Kauno ekipai jau trečiąjį sezoną. Jis vienerius metus žaidė II lygoje, o antrą sezoną rungtyniauja Pirmoje lygoje.

Šiemet U. Lekečinskas su 6 įvarčiais – vienas rezultatyviausių komandoje, kuri sau kelia aukštus tikslus ir pastaruoju metu žengia trečioje lygos vietoje.

Pirmalyga.lt svetainėje – interviu su U. Lekečinsku.

– Kada, kaip, kur pradėjai žaisti futbolą?
– Pradėjau žaisti futbolą tuo pat metu, kuomet ir lankyti mokyklą. Su mama nuėjome į stadioną, kur mus pasitiko mano pirmasis treneris Andrius Urbšys, išmokė futbolo pagrindų ir leido atsiskleisti. Atėjus laikui, dalyvavau Nacionalinės futbolo akademijos atrankoje ir buvau pakviestas už metus vyresnius tobulėti Kaune.

– Kaip sekėsi Nacionalinėje futbolo akademijoje?
– Ten buvau trejus metus, buvo tikrai geriausios sąlygos tobulėti Lietuvoje. Tačiau subrendau vėlai. Po 3 metų nusprendžiau grįžti į gimtąjį miestą Kėdainius.

– Bet neužilgo vėl atsidūrei Kaune? Čia ir gyveni?
– Grįžęs iš NFA neužilgo gavau pasiūlymą iš Vytauto Masaičio. Greitu metu vėl priklausiau Kauno klubui, tik šį kartą – „Feniksui“.  Po poros metų tapau „Hegelmann“ komandos žaidėju.

Šiuo metu gyvenu ir studijuoju Kaune. Kėdainiai nėra labai toli nuo Kauno, todėl bet kada galiu grįžti namo.

– Kaip apibūdintum save kaip žaidėją?
Mėgstu imtis iniciatyvos, turiu neblogą techniką, taktinį supratimą. Stipriausia savybė – greitis, tiek su kamuoliu, tiek be jo. Mėgstu greitas atakas, kontratakas, todėl žaidžiu puolėjo pozicijoje. Esu žaidęs ir po puolėjais bei krašto saugu.

– Ar turėjai pasiūlymų vykti į užsienį, kaip pavyzdžiui, dabartinis tavo komandos draugas Nauris Petkevičius?
– Po praėjusio sezono gavau pasiūlymą dalyvauti peržiūroje Serbijoje, bet ryšiai nutrūko.

– Antrą sezoną žaidi Pirmoje lygoje. Kuris sezonas sunkesnis – šis ar praėjęs?
– Manau, jog šis sezonas yra sunkesnis. Tikslai yra patys aukščiausi, praėjusiais metais tik „apsiuostėme“ lygoje. Žinoma, dar yra daug ką nuveikti, liko stipriausios komandos. Tikėkimės, būsime pranašesni už visus.

– Šis sezonas – tau geriausias karjeroje?
Ne. Žinoma, traumų atžvilgiu nepraradau daug rungtynių, tačiau nesijaučiu taip, kaip jaučiausi praeitų metų sezone.

– „Hegelmann Litauen“ žaidi trečią sezoną. Kodėl? Kuo išsiskiria šis klubas?
– Tai turbūt greičiausiai progresuojanti komanda šiuo metu. Vos prieš porą metų žaidėm II lygoje, o šiais metais turime tikslą laimėti Pirmą lygą ir kilti į A lygą. Noriu būti to dalis, todėl stengiuosi kaip įmanoma padėti klubui pasiekti išsikeltus tikslus.

– Komandoje, be tavęs, yra dar keli kėdainiečiai. Su jais geriausiai ir sutari?
Džiugu žaisti su savo miestiečiais, bet yra komandoje žmonių, su kuriais žaidžiu jau 3 metus iš eilės. Todėl ryšys yra truputų geresnis su jais. Bet bendraujame tikrai nemažai.

– Kaip įvertintum savo gimto miesto komandos – „Nevėžio“ pasirodymą šį sezoną?
„Nevėžis“ visuomet Pirmoje lygoje sukasi lentelės viršuje. Tai nėra kažkoks netikėtumas. Žinoma, startavo šį sezoną ne taip gerai. Bet patys matome, kur jie yra dabar.

– Pernai žaidei ir už Lietuvos sporto universiteto komandą Studentų lygoje. Ar pavyksta viską suderinti?
Teko žaisti kelias rungtynes, bet tikrai nėra lengva suderinti papildomas rungtynes krūvio atžvilgiu. Visgi kaip ir pernai, bandysiu rasti laiko ir jėgų vėl padėti LSU komandai.

– Ką studijuoji universitete? Ar turi planų mokslus pritaikyti?
– Studijuoju treniravimo sistemas. Manau, kad trenerio kelias prasidės tuomet, kai būsiu sukaupęs didesnę patirtį. Dabar koncentruojuosi į žaidimą.

– Kur save įsivaizduoji po kelių metų?
– Negaliu nuspėti tolimos ateities, bet tikiuosi greitu metu pasirodyti A lygoje.

– Kas tave labiausiai motyvuoja žaisti futbolą?
Nuolatos mokytis iš klaidų. Pralaimėjimai bei pergalės. Tiek komandinės, tiek individualios. Kaip ir dauguma pasakytų – futbolas yra daugiau nei sportas. Tai mane žavi.